Primaitinimas BLW
BLW- kas tai?
Turbūt esate girdėję stebuklingą anglišką santrumpą BLW ar pavadinimą „baby led weaning“? Lietuviškas šios santrumpos ir ja užkoduotos frazės atitikmuo būtų „kūdikio vadovaujamas primaitinimas“. Šiais žodžiais apibūdinamą procesą sklandžiau ir aiškiau galima vadinti kūdikio primaitinimu gabaliukais susmulkintu kietu maistu, papildomu maitinimu kieto maisto gabaliukais ar panašiai. Taip ir mes vadiname kūdikio primaitinimo metodą, kurį taikant vaikui leidžiama valgyti pačiam nuo pat primaitinimo pradžios.
Terminą „baby led weaning“ sukūrė sveikatos specialistė, akušerė Gill Rapley, dažnai vadinama šio metodo pradininke. Vis dėlto pats metodas nėra naujas – tėvai jį instinktyviai taiko jau daug metų.
- Ugdomas kūdikio savarankiškumas.
- Gerėja kūdikio motorika.
- Kūdikis išmoksta atpažinti alkį ir sotumo jausmą.
- Manoma, kad BLW sumažina nutukimo riziką vyresniame amžiuje.
- Nereikia specialiai gaminti tyrelių, košelių.
- Kūdikis susipažįsta su maisto produktų įvairove, skirtingomis tekstūromis.
- Visa šeima valgo prie bendro stalo, bendrauja.
- Kūdikis greičiau išmoksta gražiai elgtis prie stalo.
- Taikantis prie kūdikio, pradedama gaminti sveikiau: t.y. su mažiau druskos, cukraus, renkantis tausojančius maisto ruošimo būdus (verdant garuose, troškinant, kepant orkaitėje ir pan.).
- Primaitinimo pradžioje kūdikis su maistu daugiau žaidžia, nei valgo (tiesa, ir tradicinio primaitinimo metu, „kieto“ maisto kūdikis suvalgo šaukštelį-kitą).
- BLW yra „purvinesnis“ už primaitinimą tyrelėmis, košelėmis. Po kiekvieno maitinimo reikia ne tik prausti kūdikį, bet ir valyti namus.
- Nėra ilgamečių stebėjimų, mokslinių tyrimų, vienareikšmiškai patvirtinančių (ar paneigiančių) BLW naudą ar pranašumą, lyginant su „tradiciniu“ primaitinimu.
- Primaitinimas gabaliukais nėra tinkamas kūdikiams, kurių raida sutrikusi arba turintiems neurologinių susirgimų.
Remiantis įvairiomis pasaulinėmis rekomendacijomis, kūdikiai pradedami primaitinti nuo 4 arba 6 mėnesių amžiaus – dėl konkretaus laiko nėra sutariama. Vyrauja nuomonė, kad nereikėtų primaitinti jaunesnio nei 17 savaičių (t. y. 4 mėnesių) kūdikio.
Papildomas maistas turi mažiau kalorijų ir maistingųjų medžiagų nei mamos pienas ar mišinys, o kūdikių skrandžiai maži. Taigi kad vaikai galėtų augti sveiki, jiems reikia koncentruoto, lengvai virškinamo kalorijų ir maistingųjų medžiagų šaltinio. Jei pradedama primaitinti per anksti, kūdikiai nori mažiau motinos pieno arba mišinio, todėl pradedama jo suvalgyti mažiau ir gaunama dar mažiau naudingų maistingųjų medžiagų.
Jaunesnių kūdikių nervų ir raumenų koordinacija dar nepakankama, be to, jų virškinimo sistema nėra brandi ir iš kieto maisto negali pasisavinti visų gerųjų medžiagų. Taigi toks maistas tiesiog pereina per vaiko žarnyną be didesnės mitybinės naudos. Svarbu ir tai, kad, jei kūdikiai anksti gauna papildomo maisto, dėl imuninės sistemos nebrandumo jiems kyla didesnė rizika susirgti infekcinėmis ligomis ar alergija.
Būtent 6 mėnesių amžiaus mažylis pasiekia tokį raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija, judesiai jau yra tiek brandūs, kad galima pradėti primaitinti. Kūdikis jau geba griebti daiktus ir juos dėti į burną, tvirtai, tiesiai sėdi.
6 mėnesių amžiaus vaiko virškinimo sistema yra brandesnė – ji pradeda gaminti kietam maistui virškinti reikalingus fermentus. Labiau subręsta ir imuninė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali įveikti žarnyno barjerą. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus turi liežuvio stūmimo refleksą – patekusį maistą jie tiesiog stumia iš burnos. Sulaukus maždaug pusės metų, šis refleksas išnyksta. Tai ženklas, kad organizmas pasirengęs primaitinimui.
- Prabudimas naktį. Daugelis tėvų mano, kad vaikas naktimis prabunda dėl alkio, taigi jie pradeda anksti primaitinti mažylį, tikėdamiesi, kad, gavęs papildomo maisto, jis išmiegos iki ryto. Tačiau kūdikiai naktį prabunda dėl daugybės priežasčių, ir nėra jokių įrodymų, kad primaitinimas išsprendžia problemą. Jei kūdikis iš tiesų alkanas, jam reikia pasiūlyti daugiau motinos pieno arba mišinio, o ne pradėti primaitinti.
- Negebėjimas užmigti iškart po maitinimo motinos pienu ar mišiniu. Maždaug keturių mėnesių vaikutis jau darosi budresnis ir daugiau laiko išbūna aktyvus nei jaunesnis kūdikis. Jam tiesiog reikia mažiau miego.
- Šiek tiek sumažėjęs svorio prieaugis. Atlikti tyrimai rodo, kad įprastai apie 4 mėnesių amžiaus kūdikių svorio augimas sulėtėja (ypač žindomų vaikų). Tai nėra ženklas, kad jau reikia primaitinti.
- Vaikas stebi valgančius tėvus. Maždaug nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikiai pradeda žavėtis visokia kasdienio šeimos gyvenimo veikla: rengimusi, prausimusi, tvarkymusi ir valgymu. Bet mažyliai dar nesupranta šios veiklos prasmės – jiems tiesiog įdomu.
Įvairių garsų leidimas. Burna besimokantys naudotis kūdikiai labai mėgsta tobulinti įgūdžius. Visi burna atliekami veiksmai vienodai susiję tiek su kalbėjimu, tiek su valgymu. Jie rodo mažylio rengimąsi maitintis kietu maistu, bet nėra požymis, kad jau laikas pradėti vaikelį primaitinti.
- Mažo svorio kūdikis. Mažą kūdikio svorį gali lemti įgimtos savybės arba maistingųjų medžiagų trūkumas. Jaunesnis nei 6 mėnesių vaikutis priaugs svorio maitinamas motinos pienu arba mišiniu, o ne kietu maistu. Vienintelė išimtis yra labai neišnešioti gimę kūdikiai – kai kuriems iš jų papildomų maisto medžiagų gali reikėti anksčiau nei 6 mėnesių amžiaus.
- Didelio svorio kūdikis. Esama kūdikių, kurie gimė didelio svorio dėl genetinių savybių arba greitai jo priauga, nes gauna daugiau maisto, nei jiems reikia (dažniausiai jei yra maitinami pieno mišiniu). Tokių mažylių primaitinti nereikia. Jų virškinimo ir imuninė sistemos nėra labiau subrendusios nei kitų tokio paties amžiaus kūdikių, taigi jiems kyla lygiai tokia pati rizika kaip ir kitiems kūdikiams susirgti infekcinėmis ar alerginėmis ligomis, jei primaitinti bus pradėta per anksti. Nuostata, kad didelio svorio kūdikius reikia anksti primaitinti, mus pasiekė iš 1950–1960 metų – tuomet buvo klaidingai manoma, kad maždaug 5,5 kg svorio kūdikiams jau reikia pradėti duoti kieto maisto. Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius vaikui, daug ar mažai jis svertų, reikia tik pieno. Svoris nėra svarbu!
Esama svarbių kūno pokyčių, rodančių, kad mažylio organizmas jau pasirengęs primaitinimui: virškinimo ir imuninės sistemų vystymasis, burnos augimas ir vystymasis. Jei vaikas gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas, siekia daiktų, juos griebia, greitai ir tiksliai dedasi į burną, graužia žaislus, atlieka kramtymo judesius, vadinasi, jis jau gali nuo mamos pieno ar mišinių pereiti prie kieto maisto. Beje, svarbiausias šį pasirengimą rodantis požymis – kad mažylis pats dedasi maistą į burną, taigi labai svarbu suteikti jam šią galimybę.
Norint primaitinti kieto maisto gabaliukais, nereikia laikytis griežtų taisyklių, kada kokį maisto produktą kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimoje nėra alergiškų žmonių, visas jos valgomas maistas tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykite kuo grynesnius produktus – taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniu, tekstūra, forma. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kad būtų patogu juos paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę. Kūdikiui augant ir tobulėjant jo gebėjimams, gabaliukus po truputį mažinkite.
Derindami šeimos meniu prie mažylio galimybių, atsiminkite, kokių produktų rekomenduojama vengti: druskos – kūdikis dar negali jos apdoroti. Sūdykite jau paruoštą patiekalą, prieš tai atskyrusi kūdikiui skirtą dalį; cukraus – papildomos kalorijos visai nereikalingos, be to, kenkia dantukams, nors jie net neišdygę; medaus – jis sukelia botulizmą, todėl bent iki pirmojo gimtadienio šio saldumyno atsisakykite; neskaldytų riešutų – kyla pavojus užspringti; liesų produktų – riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi mažiausiai iki 2 metų amžiaus; pusfabrikačių – juose per daug druskos, neretai ir cukraus, todėl šių produktų reikėtų atsisakyti bent iki pirmojo gimtadienio; daug smulkių kaulų turinčių žuvų – tai pavojus užspringti. Mažyliui duokite tik labai gerai išdarinėtų žuvų be kaulų; žalių ir nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių – dėl salmoneliozės rizikos.